„Išmokau gyventi ir mėgautis instrumento ribomis“, minėjau aš savo pirmajame interviu LRT radijuje, apie kurį galite paskaityti daugiau čia. Tai buvo tai, apie ką norėjau pakalbėti truputį detaliau, nes dabar tai sudaro didelę dalį mano artistiškumo.
Kiekvienas instrumentas turi savo ribas ir daugelis jų turi specifines technikas, kurias ne visi instrumentai gali imituoti. Pavyzdžiui, fortepijono pirmieji garsai yra gan paprasti, todėl tiek daug žmonių taip mėgsta mokytis pianiną, nes jis gali gan greitai sukurti malonų garsą, skirtingai nei smuikas, kuriam prireikia gan ilgo laiko. Ir nors fortepijonas tikriausiai yra vienas iš instrumentų su daugiausia galimybių, jo ribotumas yra tame, kad kai paspaudi klavišą, nėra daugiau būdų pakeisti natos tono, priešingai nei gitaros ar pučiamojo instrumento.
Po tiek metų grojimo keliais muzikiniais instrumentais supratau, kad instrumento grožis slypi jo galimybėse bei ribose, nes tai ir daro instrumentą unikaliu.
Kaip minėjau pačiame pirmame įraše, kanklės turi 29 stygas ir 26 kaitiklius kairėje pusėje, kurie pakelia arba nuleidžia natas pusę tono. Kaip matote, pirmasis apribojimas yra diapazonas; 29 stygos lygu 4 oktavoms pradedant nuo C3, tai reiškia, kad didžioji dalis natų sutelktos į aukštesnius registrus, paliekant labai mažai žemų natų.
Antra, ir galbūt sunkiausia, yra kaitikliai; kiekvieną kartą, kai reikia pakeisti natą per pusę tono aukštyn ar žemyn, mes nukeliame ranką nuo stygų, prarandant kelias sekundes. Žinoma, su daugybe metų praktikavimosi ir koncentravimosi į instrumento techninius aspektus, mes galime judėti greičiau ir su minimaliu stabdymu muzikoje. Tačiau mes ne visada galėsime atlikti ypatingai chromatinius kūrinius, kuriuos, pavyzdžiui, lengvai galėtų atlikti fortepijonas. Rimskio-Korsakovo "Kamanės skrydis" būtų tiesiog neįmanomas atlikti!
Kanklininkai dabar gali išplėsti savo repertuarą pritaikydami kūrinius, parašytiems kitiems instrumentams, tokiems kaip fortepijonas, arfa, marimba, ar bet kuris kitas instrumentas su dviem penklinės linijomis. Ir štai dilema: jei aš renkuosi kūrinį, kuris parašytas fortepijonui, kiek man yra leidžiama jį pakeisti, ir kokie yra mano muzikinės interpretacijos ribojimai? Aš visada siekiau atlikti kūrinį tiksliai taip, kaip jis parašytas, net jei jis ir nebuvo skirtas kanklėms, dėl klasikinės muzikos rimtumo arba siekiant likti „ištikimai“ kompozitoriaus idėjoms. Bet kaip galima tikėtis atlikti kūrinį styginiu instrumentu, tokiu pačiu būdu kaip jis būtų atliktas fortepijonu?
Nors klasikinės muzikos pasaulis nepasikeitė, aš pakeičiau savo požiūrį į muzikos interpretaciją ir atlikimą. Vis dar stengiuosi atlikti kūrinį taip, kaip kompozitorius norėjo, kad jis būtų atliktas, tačiau dabar suteikiu sau daug daugiau laisvės savo interpretacijai, būtinai išlaikydama kiek galima daugiau kūrinio autentiškumo.
Knygoje „Inside Conducting“, gerai žinomas britų kompozitorius Christopher Seaman sako: „Kovoti su bet kokio instrumento, seno ar naujo, apribojimais, skatina energiją pasirodyme“. Aš matau savo instrumentą taip; kiekvieną dieną priimu jį kaip iššūkį ir mokausi tapti kūrybinga „kovodama“ su jo ribomis. Ir kai esu scenoje, atliekant kūrinį ir nuolat susiduriant su vienais ar kitais iššūkiais, kuriuos man „meta“ mano instrumentas, aš jaučiuosi gana stipriai!
Praleidau daugelį metų žiūrėdama į kitus instrumentalistus ir lygindama savo instrumentą su jų, galvodama apie visas galimybes, kurias jie turi, o aš ne. Tačiau ką man tai suteikė, tai buvo noras pasiekti tai, kas yra neįmanoma, t.y., imituoti kito instrumento galimybes, ir tai atėmė iš manęs galimybę būti inovatyvia ir pastebėti, ką mano pačios instrumentas gali pasiūlyti.
Nors ši trumpa esė yra apie kankles ir kanklininkus, ji gali būti pritaikyta bet kuriam kitam instrumentalistui, susiduriančiam su iššūkiais muzikiniame pasaulyje. Per vieną muzikinį projektą, minėjau vienam iš muzikantų, kad kanklės turi ribotas bosines natas. Jis atsakė, mane nuraminant: „Nieko tokio, bosinės natos yra skirtos žemiems styginiams instrumentams.“
Tuo metu is supratau, kad kiekvienas instrumentas turi savo unikalią vietą muzikinėje scenoje.
Kommentare