Sveiki atvykę į mano pirmąjį tinklaraščio įrašą, pamaniau, kad būtų svarbu pradėti nuo to, kas iš tikrųjų yra kanklės ir kokia yra jų istorijos pradžia. Taip, tai yra mūsų šalies instrumentas, bet manau nustebtumėte sužinoję, kad yra gan daug žmonių Lietuvoje, kurie net nėra girdėję apie kankles. Šiuo instrumentu groju daugiau nei pusę savo gyvenimo, bet kasdien išmokstu ir sužinau naujų dalykų bei istorijų.
Kanklės apie XV a. buvo naudojamos bažnyčioje pritarti giedantiems žmonėms, o vėliau atlikti ir liaudies muzikai. Tačiau būtina paminėti, kad kanklės neatrodė taip, kaip matote aukščiau esančioje nuotraukoje.
Tradicinės (pirmosios) kanklės buvo pagamintos iš vieno medžio gabalo ir turėjo tik 5–12 stygų, priklausomai nuo Lietuvos regiono.
Jei norite sužinoti daugiau apie įvairias tradicinių kanklių rūšis, spustelėkite čia:
Tradicinis instrumentas neša gražią ir nostalgišką žinią, kurią tikiu galima pritaikyti ir koncertinėms kanklėms. Mirus šeimos nariui, lietuviai eidavo į mišką ir kirsdavo medį, kad pagamintų tradicines kankles. Jie tikėjo, kad grojant nstrumentu, miręs žmogus kalba per stygas. Nešioju šią istoriją savo širdyje ir stengiuosi neštis ją su savimi į kiekvieną koncertą, kuriame koncertuoju; tai ne tik padeda tinkamai nusiteikti užlipus ant scenos, bet ir padeda klausytojams tinkamai pasirengti mano muzikos pasirodymui, ypatingai jei atliekama muzika yra gan liūdna ar nostalgiška! Jei tik leisime savo protui, tikrai galėsime išgirsti, ką instrumentas bando „pasakyti“. Po šios gražios istorijos nesunku suprasti, kodėl kanklės dar dažnasi vadinamos"dainuojančiu medžiu" .
Kaip tikriausiai atspėjote, tradicinės kanklės negalėjo būti naudojamos dideliuose koncertuose ar renginiuose dėl kelių priežasčių: pirma, dėl stygų skaičiaus buvo galima groti tik liaudies dainas, antra, instrumento dydis reiškė šiokį tokį limitą garsume.
1964 m. tradicinės kanklės buvo patobulintos į koncertines kankles, su didelius nou instrumentą integruoti į Vakarų Europos klasikinės muzikos sceną. Koncertinės kanklės, dabar turinčios 29 - 32 stygas, turi keturių oktavų diapazoną ir apima chromatizmą naudojant metalinius keitiklius, esančius instrumento šone.
Kanklės vis dar tobulėja, instrumento meistrai eksperimentuoja ir vis prideda daugiau stygų bei ketiklių. Patikėkėkit manimi, net viena papildoma styga ant kanklių gali turėti didelį skirtumą! Ir taip, elektrinės kanklės dabar taip pat egzistuoja, kurios padidina instrumento garsumą didesnėse koncertinėse salėse, tačiau gali pakeisti originalų instrumento skambesį.
Dėkoju, kad skyrėte laiko perskaityti mano pirmąjį įrašą! Tolesniuose įrašuose aptarsiu instrumento populiarumą Lietuvoje ir už jos ribų, kaip juo grojama, kanklių repertuarą ir daug daugiau!
Comments